Kapitalistinėje santvarkoje gyvenu gana skurdžiai. Neturiu nuolatinių pajamų, bet pomėgio išgerti dėl jokių ekonominių kliūčių nežadu atsisakyti. Pristatau jums Sifono Gaidžio svaigiųjų burnos skalavimo skysčių gidą.

Kodėl turėčiau gerti burnos skalavimo skysti, o ne kitus alkoholio sudėtyje turinčius skysčius?

Per savo pusę amžiaus besitęsiančią kratymo į save, vėmimo ir lūžimo praktiką išbandžiau daugybę alkoholio savyje turinčių substancijų- nuo batų tepalo iki degaus skysčio anglims. Supratau, kad garantuoti yra tik du dalykai, siaubingas galvos skausmas ir žudantis burnos kvapas. Bet vos pradėjęs svaigintis burnos skalavimo skysčiais supratau neaprėpiamą socialinę ir estetinę naudą, kurią suteikia šis kvapnus stebuklas. Po sunkios nakties nakties rūsyje su savo senais gerais draugais ir keletu litrų burnos skalavimo skysčio ryte galite drąsiai naudotis viešuoju transportu. Jūs vis tiek atrodysite kaip keletą savaičių girtuokliaujantis benamis, bet kvepėsite kaip mėtinė guma. Aplinkiniai bus nustebinti burnos kvapo ir noriai su jumis bendraus.

Kokius burnos skalavimo skysčius rekomenduotumėte?

Šiuolaikinėje rinkoje rasime daugybę burnos skalavimo skysčių. Neįgudusiam vartotojui dažnai sunku pasirinkti. Rinktis burnos skalavimo skysti gana paprasta-specialioms progoms, tokioms kaip romantiškos išgertuvės ir meilės nuotykiai su mergina rinkčiausi brangesnį skystį, tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į spalvą. Merginos mieliau geria švelnių spalvų skysčius su ne tokiu aitriu alkoholio prieskoniu. Tokiai progai rekomenduočiau Colgate Plax seriją:

Parduotuvėse rasite žalio ir mėlyno burnos skalavimo skysčio. Akcijų metu šis švelnaus skonio gėrimas kainuoja ne daugiau 8 litų. Asmeniškai aš pirmenybę teikiu mėlynai rūšiai. Švelniai ryjant kūną sušildo malonios šilumos bangos ir prabanga dvelkiantis svaigulys. Jei tavęs laukia intymi proga šios rūšies dantų skalavimo skystis kaip tik tau.

Vyriškoms progoms, tokioms kaip susitikimai su senai nematytais draugais, eilinės išgertuvės prie seimo ar rytiniai padrąsinami gurkšniai, derėtų rinktis pigius rusiškus burnos skalavimo skysčius. Jokio konkretaus „brendo“ neišskirsiu, bet nebijokite eksperimentuoti. Stenkitės pirkti šios rūšies skysčius iš mažų krautuvėlių, turgaus arba privačių prekeivių čigonų- taip žymiai pigiau.

Tikiuosi sudominau alternatyviu ir kvapniu svaiginimosi būdu. Linkiu, kad Jūsų gyvenimas išliktų toks pat svaigus, tik truputį labiau kvapnus!

Juozapukas buvo mažas,
Susikūprinęs ir storas.
Buvo jam tikras lažas
Su mergaitėmis bendrauti.

Prasidėjo jam brendimas,
Paūmėjo reikalai:
Juozapukas susiprato,
Kad patinka jam bernai.

Sugalvojo Juozapukas
Šventą raštą nagrinėti,
Kad paaugęs galėtų
Silpnom bobutėm įsakinėti.

Pasimokęs, pasikaustęs
Tapo kunigo draugu.
Bendravo jie bažnyčioj
Prie altoriaus po stalu.

Kai paseno kunigėlis
Ir pasimirė nūnai,
Jo vietelę šiltą
Juozapukas perėmė tvirtai.

Susirado Juozapukas
Daug mažų draugų.
Bendravo jie bažnyčioj
Prie altoriaus po stalu…



Kadangi pats beveik puse amžiaus buvau benamis, todėl man tikrai aktualios šios socialinės grupės problemos. Prieš pradėdamas, Jus, mano mielieji sąvartynų karaliai, įtikinėti kaip rūkymas kenkia, noriu pagerbti gyvenimo būdą kurį pasirinkot. Skiriu mano gero draugo Smirdūno eilėrašti nesiprausę ponai ir ponios:

„Suglausim savo purvinas rankas,
Į vieną būrį susijungsim!
Smarvė nebeteks prasmės,
Būgnai mus kovon lydės.

Neleisim priešams mūsų mušti-
Mes bomžai, už cigaretę galime užmušti!
Randai ant mūsų kūnų-
Tai alergija nuo supuvusių svogūnų.

Kaip kelnėse be užtrauktuko
Klyno nepaslėpsim,
Sunkumų daug patyrę
Tikrai mes nepabėgsim!

Vardą Bomžų pagarbiai minėsit,
Kai mus už nugaros užuosit-
Tikrai jau nepabėgsit!”

Joks padaras nepaneigs koks sunkus, bet kartu ir teikiantis pasitenkinimą yra benamio gyvenimas. Kiekvienas nesupelijęs batono gabalėlis rastas konteineryje, kiekviena kitų likimo brolių ir seserų neprišlapinta laiptinė, kiekvienas skiediklio ar kito neaiškaus skysčio gurkšnis- tai laimingiausios akimirkos. NČBSTG (Nepriklausoma čigonų ir kitų benamių sveikatos tyrimo grupė) nustatė, kad daugiau nei 90% benamių vadinamomis laimės akimirkomis arba iškart po jų yra linkę surūkyti rasta nuorūką arba jos ieškoti. Likusiems 10% skiediklio gurkšnis būna paskutinis. Taigi beveik visi benamiai rūko. Aš negąsdinsiu Jūsų kokios baisios, kūną ardančios, lytinius organus pūdančios, odą pūlinių kalnais verčiančios, tiesiąją žarną į išorę išverčiančios, kepenis ir smegenis koše verčiančios ligos slypi toje maloniojo prie balos besivoliojančioje nuorūkoje, kurią tu tuoj žadi pakelti ir užsirūkyti. Visi benamiai jau žino apie šias baisias, siaubingai skausmingas, kraujais verčiančias vemti pasekmes, bet vis tiek rūko.

Jūs turite suprasti, kad nebekankindami savęs nuodingomis nuorūkomis nieko neprarandate. Jūs mėgaujatės rusiško dantų skalavimo skysčio suteikiamu svaiguliu ne dėl to, kad kartu rūkote jau kažkieno apčiulptą cigaretės filtrą, bet nepaisant to.

Atėjo tiesos akimirka. Susiraskite paskutinę nuorūką ir ją surūkykite. Kiekvienu įtraukimu pajuskite svylančio filtro dūmų kamuolius savo degradavusiame kūne. Tau nereikia to! Tu laisvas!

Jeigu šis straipsnis nepadėjo lauk specialaus straipsnio Sifono Gaidžio „Vienintelis, garantuotas ir visiškai lengvas būdas susižaloti stuburą taip, kad daugiau niekada nepavyks susilenkti ir pakelti nuorūkos“.

Vakar eilinį kartą balansavau tarp gyvybės ir mirties, nes eilinį kartą padauginau vyno skiesto spiritu. Tačiau įvyko stebuklas. Man apsireiškė Dievas ir tarė šiuos žodžius:

„Sifonai, tu esi išrinktasis. Tu vesi rytų Europos tautas į aukščiausios dvasinės palaimos zoną. Aš esu vienintelis Dievas, o tu esi vienintelis mano pranašas. Tu privalai skleisti mano Tiesą žmonėm. Tu turi paskleisti žinią, kad viskas, kas buvo pasakyta prieš man apsireiškiant buvo netiesa ir melas. Viskas ką aš tau pasakysiu tavo lūžio būsenoje yra vienintelė ir nekvestionuojama Tiesa. Kiekvieną naktį, kai neblaivus užmigsi stoties viešajame tualete aš tau apsireikšiu ir duosiu nurodymus. Šiandien tu gauni pirmą apreiškimą ir pirmą dozę dieviškosios informacijos. Žmonės turi išgirsti ir laikytis mano įsakymų:

I)                   Aš esu vienintelis Dievas, o Sifonas Gaidys yra vienintelis mano pranašas žemėje. Kiekvienas patikėjęs kitais dievais, kitomis tiesomis bus pasmerktas visai amžinybėj virti kiaulių žarnų, šunų vėmalų ir skystinto freono sriuboje. Visi patikėję manimi ir mano pranašo Sifono Gaidžio tiesomis ir vykdę mano įsakymus po mirties keliaus į amžino pasitenkinimo ir linksmybių kalną.

II)                 Jei esi 3,14darastas arba iškrypėlis atgailauk ir liaukis žeidęs mano sukurtą gamtos tvarką. Nepaklusęs, amžinai kepsi barsukų patelių kiaušidžių ir supuvusių varnų kloakų kiaušinienėje (techniškai- tai troškinys, nes aš amžinai ten įpilsiu šlakelį rauginto elnių šlapimo).

III)              Fiziškai ir materialiai neskriausk kito sifonisto. Visada jam padėk ir gink nuo kitatikių ir ateistų rankos. Kiekvienas nepaklusęs amžinai tarkuos akmenis savo rankų kaulais ir dantimis.

IV)              Skleisk sifonizmo Tiesą ir smerk kitatikius ir ateistus. Nevykdęs šio nurodymo busi amžinai lesamas amžinai alkanų žvirblių amžinoje šalčio ir skausmo dykumoje.

V)                Kiekvieną savo gyvenimo dieną, po pirmojo dienos valgio atsitūpk į tuštinimosi pozą ir tris kartus balsu pasakyk šią maldą: „Aš sifonistas, tikiu į Dievą ir jo vienintelį pranašą Sifoną Gaidį. Aš laikausi Dievo nurodymų ir žinau kokios amžinai skausmingos ir žeminančios kančios manęs laukia nepaklusus.“

Šiandien, Sifonai Gaidy, tu tapai pirmuoju sifonistu. Skleisk mano Tiesą ir lauk naujų apsireiškimų. Tiesioginę transliaciją iš amžino pasitenkinimo ir linksmybių kalno remia Vandalino Gavnopolio individuali įmonė.“

Mielieji, skleiskit šią džiugią žinią, nes tikiu, kad pirmieji tapę sifonistais, rezervuoja geresnes vietas amžino pasitenkinimo ir linksmybių kalne.

Per savo spalvingus 60 gyvenimo metų tikrai daug patyriau ir mačiau. Iškart perspėju, kad tai ką toliau perskaitysite gali atrodyti neįtikėtina, bet tai aš, vienokios ar kitokios būsenos, patyriau ir išgyvenau.

Dabar jaunimas svaiginasi narkotikais arba trupina šaligatvius savo galvomis dėl lašelio adrenalino, o aš būdamas dar jaunas ir naivus taip pat troškau to ko negalėjau patirti draugiškoje ir saugioje kolūkio aplinkoje. Negalėjau vartoti narkotikų, nes pasirinkimas buvo menkas ir skausmingas- dilgelių ekstrakto trynimas į sėdmenis arba gerklų skalavimas iki ekstazės švino ir vištų fekalijų nuoviru man atrodė, švelniai tariant, nesimpatiškai (nors neneigsiu, kaip ir visi to meto jaunuoliai išmėginau ir tai). Tiesa pasakius aš net abejojau šių metodų efektyvumu. Bet kaip jau sakiau, poreikis teršti ir žaloti savo jauną ir sveiką kūną vardan malonumo nuolatos kankino mano smegeninę.

Jau buvau beprarandąs viltį, kai mano mažą pasaulėlį 1975 metais sukrėtė didi žinia- pradėta statyti Ignalinos atominė elektrinė. Gražūs ir spalvingi plakatai kvietė į darbus jaunus kolūkiečius. Sklido gandai, kad rusakalbiams kvalifikuotiems darbininkams atvykusiems įgyvendinti šio komunizmo didybe dvelkiančio projekto prireikė tvirtų vyrų didelėms ir neaiškių skysčių pripildytoms statinėms nešioti. Dar sklido gandai, kad užtekdavo keletą dienų padirbėti ir darbininkas gaudavo siuntimą į puikiausias sanatorijas šalyje.

Nedvejodamas patraukiau Ignalinos link. Pakeliui susipažinau su čigonų tautybės gretimo kolūkio karvių apsėklintoju Andrėjumi. Jis taip pat traukė darbuotis socializmo ir šviesesnio rytojaus labui. Po geros paros ėjimo pasiekėm savo tikslą. Gyvenime dar nebuvau matęs tokios milžiniškos statybvietės, ji man priminė masyvų Liudmilos kūną. Susiradome darbų vykdytoja ir jis paskyrė mus į 272 branduolinio kuro talpyklų nešėjų brigadą. Aš buvau per girtas, kad nustebčiau išgirdęs tokį didelį skaičių, bet mano budrusis kelionės draugas čigonas Andrėjus, prisigrūdęs pilnas kišenes iš brigadininko kontoros pavogtų statybininkėms skirtų higienos įklotų, sumanė paklausti darbų vykdytojo: „Dzraugas dzarbų vykdzytojas, negi čia tak mnoga (tiek daug) brigadų?“. Vykdytojas aiškiai buvo tikintis, nes persižegnojo ir kaži ką sumurmėjo apie amžiną atilsį. Komunizmas mus išmokė ateizmo tiesų, todėl žinojom, kad negalima bendrauti su tikybos pagadintais individais ir reikia apie juos pranešti artimiausiam politiniam skyriui. Nusprendėme tai padaryti vėliau, kai atliksim mum paskirtą darbą. Pirmoji darbo diena buvo keista, bet būtent jos metu aš pirmą kart patyriau tą nuostabų radiacijos poveikį mano kūnui ir mintims.

Pradžioje mus nuvedė į darbo rūbų išdavimo punktą. Liepė nusirengti nuogai. Kai savo prakaituotais kūnais jau buvome bepradedą žavėti sanitarę į mus pradėjo pūsti dezinfekcinius miltelius pavadinimu „dustas“. Po šios nemalonios procedūros mums išdavė rūbus. Į komplektą įėjo dujokaukė, guminė striukė, storos kelnės, guminiai batai ir švininė liemenė. Viską apsirengėme ir mus nuvedė prie atominio kuro talpyklų saugyklos. Darbas buvo paprastas- 8 valandas nešioti metalines statines. Čigonas Andrėjus labai greit palūžo. Už spekuliaciją jį tikriausiai nubaudė Lenino šmėkla, nes jis pardavė švininę liemenė ir jau po pirmos darbo dienos jo kūną papuošė šimtai atvirų žaizdų. Kaip vėliau sužinojau iš sanitarės, kuri man parūpindavo spirito sunkioms darbo dienoms palengvinti, šviesaus atminimo Andrėjus med. punkte vėmė iki mirties. Tikro vyro mirtis. O aš pasibaigus darbo dienai sveikutėlis grįžau į rūbų išdavimo punktą. Sanitarės man plojo. Tikriausiai jos mane, kad per visą darbo dieną labai pavargau ir kad man nežmoniškai skauda raumenis, nes paguldė į kaži kokią palatą ir suleido morfino. Tada aš ir pajutau tą nuostabų euforijos jausmą. Palatoje pradėjo skraidyti nuogos fėjos, o nežinia iš kur atsiradęs pagrandukas maloniai graužė mano kojų pirštus. Atsibudau puikiai išsimiegojęs. Dar pora dienų taip padirbėjęs ir vakarais pabendravęs su fėjomis gavau vardinį kelialapį į sanatoriją.